Tokią išvadą padariau perskaitęs straipsnį Naujas naujas produkto kūrimo žaidimas publikuotą 1986 m. Harward Business Review žurnale. Šiame straipsnyje autoriai Hirotaka Takeuchi bei Ikujiro Nonaka pristatė regbio žaidimo metaforą pritaikydami ją produktų kūrimo procesui. Ken Schwaber ir Jeff Sutherland sėkmingai panaudojo šio straipsnio idėjas praktikoje ir aprašė šiandien populiariausią Agile metodą Scrum. Aš dalinuosi kas man užstrigo šiame straipsnyje ir ko, manau, galėtume iš jo pasimokyti šiandien.
Verslas „greitai” juda jau seniai
Dažnai konferencijose bei mokymuose pristatinėjant Agile aš girdžiu ir pats dažnai sakau: „ šiandien verslas juda vis greičiau ir greičiau, todėl tradiciniai tiesiniai produktų kūrimo metodai mums yra tiesiog per lėti”. Skaitydamas pirmąjį šio 1986-ųjų metų straipsnio reziumė sakinį negalėjau atsistebėti „Greitis ir lankstumas yra svarbiausia šiandienos greitame ir labai konkurencingame naujų komercinių produktų kūrime. Vis daugiau kompanijų supranta, kad senas tiesinis naujų produktų kūrimo metodas tiesiog tampa netinkamas. Vitoj jo, kompanijos Japonijoje ir JAV naudoja holistinį metodą – kaip regbyje, kamuolys perduodamas komandoje kol ji juda kaip vienas vienetas per žaidimo lauką.”
Taigi gal laikas nustoti įtikinėti save kad tradicinis tiesinis metodas veikia efektyviai šiandien? Šie įžvalgūs žmonės tradicinio metodo lėtumą ir trūkumus pastebėjo dar aštuntajame dešimtmetyje. Gal mums laikas tiesiog tuo patikėti ir bandyti pasivyti šį tolokai nuo mūsų pabėgusį traukinį?
Pradėjimas naudoti Agile tampa visos kompanijos pokyčio pradžia
Daugelis pradedančiųjų į Agile žiūri kaip į naujų taisyklių rinkinį, kurį sekant, gausime geresnius rezultatus. NE, tai NETIESA. Jei įgyvendinsite tik pvz. visas Scrum taisykles iš Scrum gido, bet nesuprasite kodėl jos naudingos, kaip jos keičia organizaciją ir žmones, naudos bus labai nedaug. Kaip minimumo, Scrum reikalauja tarp-funkcinės komandos. Taigi jūs privalėsite suburti į stabilią komandą analitikus, programuotojus ir testuotojus. Tai jau keičia organizacinę jūsų struktūrą, verčia žmones mokytis naujų įgūdžių, keisti kompanijoje motyvacinę sistemą (iš asmeninės į komandinę) ir t.t.
O kas jeigu kaip kompanijose Amazon ar Salesforce.com jūsų tarp- funkcinėje komandoje privalo būti ir pardavėjas ir marketingo specialistas? Tai reiškia Agile procesas tapo visos jūsų kompanijos pokyčio katalizatoriumi. H. Takeuchi ir I. Nonaka tai numatė jau prieš ketvirtį amžiaus: „ši produktų kūrimo strategija gali veikti kaip pokyčio agentas didesnei organizacijai”. Gal verta paklausyti jų ir pradedant naudoti Agile įsigilinti, kodėl šie paprasti metodai veikia geriau, kaip tai gali paveikti visą mano organizaciją, kaip aš galiu apmokyti/paruošti tam savo žmones? Vien pasakyti, kad nuo šiandien vadovausimės naujomis taisyklėmis aprašytomis Ken‘o ir Jeff‘o, deja, daug naudos kompanijai neduos.
„Novatoriškos” efektyvumo skatinimo priemonės irgi nėra tokios jau naujos
„3M skatina savo inžinierius skirti 15% savo laiko kompanijoje skirti įgyvendinti „savo svajonę” “. Skamba panašiai kaip Google skiriamas 20% laikas (iš kurio gimė ir Gmail produktas)? Ar FedEx diena garsiausiai skelbiama Attlasian, bet jau ją sėkmingai vykdė ir Adform?
„Skatinti inžinierius klausyti ką klientai ir pardavėjai sako“. Skamba kaip Scrum taisyklė, jog komandos nariai turi (bent per sprinto peržiūrą) patys rodyti klientams sukurtą produktą ir klausyti jų komentarų tiesiogiai? Arba, jog komanda (inžinieriai) turi padėti produkto šeimininkui sudaryti optimalų produkto užduočių sąrašą patardama jam dėl užduočių apimčių, siūlydama alternatyvas kliento poreikiui įgyvendinti?
Sąrašą galima būtų tęsti, bet paliksiu jums patiems susirasti daugiau Agile praktikų šiame „sename” straipsnyje ir pasidaryti savo išvadas.
Mano išvada sau buvo tokia: Agile nėra nieko nauja, progresyviausi mokslininkai ir praktikai šio proceso esmę ir naudą suprato jau prieš ketvirtį amžiaus. Mes turime stengtis perprasti bent dalį to, ką jie jau tada žinojo, ir visomis jėgomis tai taikyti. Agile nėra nauja mada, Agile yra tai kas seniai patikrinta, jog veikia.
Įdomu būtų išgirsti jūsų įžvalgas ir komentarus H. Takuechi ir I. Nonaka straipsniui ir mano požiūriui į jį. Gal jums užstrigo kažkas kito?
Comments